top of page
Ieškoti
  • Sodeliskiu Dvaras

Ką pamatyti Biržuose?


Biržai - Lietuvos šiaurės aukštaitijos miestas, įsikūrę visai netoli Latvijos sienos, o nuo Lietuvos sostinės Vilniaus nutolęs apie 201 km. Biržai yra vienas iš lankomiausių miestų Lietuvoje dėl gausos lankytinų vietų bei istorinių objektų. Aplankyti Biržų miestą atvyksta turistai iš visos Lietuvos bei užsienio. Dauguma iš jų atvyksta su tikslu aplankyti vieną ar kitą konkretų lankytiną objektą, bet nevisada žino, kad Biržai turi kur kas daugiau populiarių ir lankytinų vietų.



Tad, kad kelionės planavimas į Biržus būtų kuo paprastesnis šiame straipsnyje apžvelgsime pačias populiariausias, lankomiausias ir įdomiausias vietas, taip palengvindami jūsų sprendimus, ką labiausiai norėtumėte pamatyti tiek Biržų mieste, tiek apylinkėse.


Ką aplankyti Biržuose?


Lankytinų vietų Biržuose yra apstu, todėl svarbiausia turėti laiko visas jas aplankyti, o jeigu laikas yra ribotas - susidėlioti prioritetus kas jus domina labiausiai. Biržuose galima rasti ir daugybę nemokamų lankytinų vietų, todėl galite būti ramūs, kad praleisite puikų laiką, nepriklausomai nuo jūsų biudžeto.


Turbūt kiekvienas lietuvis pasakytų, kad Biržai tai alaus kraštas. Jau nuo seno biržiečiai yra laikomi vieni iš geriausių aludarių Lietuvoje. Metams bėgant niekas nesikeičia, o tam, kad įsitikintumėte biržietiško alaus kokybe, rekomenduojame sudalyvauti edukacinėje programoje „Grūdo kelias“ su naminio alaus degustacija Sodeliškių dvaro sodyboje. Taip pat, Biržai garsėja savo įspūdingu kraštovaizdžiu, pilimi, istoriniais pastatais, savo kraštiečių kultūra bei daugybe kitų lankytinų objektų.


Kirkilų apžvalgos bokštas


Kirkilų apžvalgos bokštas yra įsikūręs Biržų regioniniame parke prie Kirkilų karstinių ežerėlių. Bokšto aukštis siekia beveik 32 metrus. Pati bokšto struktūra iš pažiūros primena skęstančią valtį, kanoją arba bananą, todėl bokšto plotas yra skirtingas. Pirmajame aukšte yra įrengtas 27,75 kvadratinių metrų proto amfiteatras, skirtas nedideliems renginiams bei žmonių susibūrimams, o bokšto viršuje beveik 30 kvadratinių metrų pločio apžvalgos aikštelė.



Užlipus permatomais (grotuotais) laiptais į patį bokšto viršų, atsiveria įspūdinga panorama. Iš aukštai galima pamatyti 30 smegduobių, kurios yra užpildytos vandeniu ir yra vadinamos Kirkilų draustinio ežerėliais. Mums, lietuviams, pasisekė, kad turime visus keturis metų laikus, kadangi kiekvieną kartą užlipę į bokštą pamatysime vis kitokį atsiveriantį vaizdą ir kiekvieną kartą galime matyti skirtingą gamtos peizažą.



Kirkilų karstiniai ežerėliai


Iš Kirkilų apžvalgos bokšto viršūnės matosi Kirkilų karstiniai ežerėliai. Tai yra vandens užlietos smegduobės, kurių yra apie 30. Esant lietingesniam metų periodui smegduobės susijungia į vieną ežerą ir jų bendras ilgis tampa apie 410 metrų, esant sausmečiui vandens lygis ežerėliuose mažėja, todėl kelios smegduobės trumpam tampa atskirais ežerėliais.

Kirkilų ežerynas turi unikalų kraštovaizdį. Palei ežerėlius yra nutiestas pažintinis takas su pontoniniais tilteliais, kurių pagalba, šiuos unikalius vandens telkinius, galima stebėti iš labai arti. Bendras tako ilgis yra apie 800 metrų, jis veda per nedidels pelkes ir pusiasalius iki kito ežerėlio kranto. Pasivaikščiojimo metu rasite edukacinį „Vabzdžių viešbutį″, medinę „Garsų gaudyklę″, o norintys patūristauti - iškylų stalus, laužavietes bei suoliukus. Ežerėlių gylis yra skirtingas, bet giliausia vieta gali siekti net iki 6,3 metro. Kirkilų ežerynas yra unikalus ir toks vienintelis visame Pabaltyje.


Sodeliškių dvaro sodyba



Sodeliškių dvaro sodyba yra viena iš daugiausiai turistų sulaukiančių vietų Biržų apskrityje dėl daugybės įvairiausių siūlomų užsiėmimų. Sodeliškių sodyba traukia svečius dėl jau minėtos edukacinės programos - „Grūdo kelias“. Jos metu sodybos svečiai yra supažindinami su autentiška XX a. pradžios sodyba, aprodant sodyboje esančius buities rakandus, kalvę, senovinius žemės dirbimo padargus, pirtelę. Taipogi, didžiuliame kluone galima išvysti garo traktoriumi varomą ne tik kuliamąją, bet ir karietą, kuri Londono gatvėmis vežiodavo turistus. Toliau būsite pakviesti aplankyti vienintelį Lietuvoje nuo 1924 metų veikianti vėjo malūną. Pats malūnininkas pasakoja šio 5 aukštų malūno istoriją, tuo pačiu metu rodydamas jo veikimą besisukant 9 metrų ilgio sparnams.



Ekskursijos metu išalkus, gidas palydės į sodybos gryčią, kurioje bus galimybė patiems svečiams suformuoti, išsikepti, o paskui ir paragauti gardžią, pagal senolių receptą, paruoštą duonelę. Gryčioje taip pat patiekiama elnienos užkandžių bei naminių sūrių, o labiau išalkę gali užsisakyti karštą elnienos patiekalą. Gurmaniškos ekskursijos dalies metu, galima paragauti ir naminio alaus, turinčio tautinio paveldo sertifikatą. Degustacijos metu išmokstama atskirti alaus rūšys - pirmoką, antroką ir trečioką, kurie skiriasi savo skoniu bei stiprumu. Pasistiprinus, gidas aprodys sodybos ūkyje besiganančius elnius, danielius, alpakas, muflonus ir kitus naminius gyvūnus.



Sodeliškių dvaras turi ne vieną muziejų. Kitas jų - vienas iš labiausiai žavinčių visus atvykstančiuosius - senovinės technikos muziejus. Muziejuje yra įvairiausių metų ir amžių automobiliai, motociklai, dviračiai, sunkvežimiai, spec. paskirties technika. Traktorių įvairovėje galima rasti net garo traktorių. Tarp automobilių galima išvysti tokius eksponatus kaip 1929-ųjų metų Oldsmobile, 1942-ųjų Cadillac bei prabangiasias GAZ 13 ir GAZ 14 „Čaikas“.



Pramogos Sodeliškių dvaro sodyboje nesibaigia vien tik ekskursijomis. Tai ir poilsio bei SPA oazė. SPA zonoje yra 12 metrų ilgio ir 6 metrų pločio baseinas (su natūraliu chloru iš specialios druskos), sūkurinė vonia bei įvairiausios pirtys. Pirčių komplekse yra suomiška, rusiška bei turkiška pirtys.


Norintiems aktyviau praleisti laiką, Sodeliškių dvaro sodybos komplekse yra daugybė sporto užsiėmimų. Norintiems pabūti gryname ore yra įrengti teniso kortai, krepšinio aikštelė, vandens dviračiai, lauko treniruokliai, o esant blogam orui galima pasilikti viduje bei išbandyti savo įgūdžius prie biliardo stalo.



Sodyba turi ir didelę pobūvių salę bei konferencijų salę, kurios leidžia organizuoti ne tik gimtadienius ar vestuves, bet ir darbo susitikimus. Sodyboje yra apie 50 nakvynės vietų, kas palengvina kelionę iš toliau atvykstantiems svečiams.



Pėščiųjų tiltas per Širvėnos ežerą


Atvykus į Biržus, mėgstantiems pasivaikščioti gryname ore, būtina pereiti pėščiųjų tiltą nutiestą per Širvėnos ežerą. Tai yra ilgiausias per ežerą nutiestas pėsčiųjų tiltas visoje Lietuvoje. Biržų regioniniame parke esantis tiltas jungia Biržų miestą su šiauriniame ežero pakraštyje esančiu Astravo dvaru. Tiltas buvo nutiestas 1928 m., kai Astravo dvaro pastatuose įsikūrė lino fabrikas. Medinis takas buvo nutiestas ant laikančiųjų metalo sijų - 525 metrų ilgio ir 2,45 metrų pločio. Po keletos rekonstrukcijų tilto prieigose buvo įrengti suoliukai, poilsio aikštelės, informaciniai ženklai, dviračių stovai. Iki tilto buvo nutiesti modernūs pėsčiųjų ir dviračių takai. Taip pat, atnaujinti turėklai, medinis paklotas, tilto apšvietimas ir įmontuota vaizdo stebėjimo įranga leidžianti jaustis visada saugiai, bet kuriuo paros metu. Šis tiltas yra gausiai lankomas ne tik vietinių, bet ir miesto svečių, jaunavedžių ar žvejų, kurie nori pasivaikščioti tiltu, pasigrožėti apylinkėmis, papramogauti ir pajausti ežero ramybę.


Širvėnos ežero pakrantė


Norint daugiau pasigrožėti Širvėnos ežeru, rekomenduojame pasivaikščioti po Širvėnos ežero pakrantę. Šis ežeras yra vienas iš svarbiausių Biržų miesto kultūros paveldo objektų. Ežeras yra dirbtinis, jis atsirado 1575 metais, kai buvo užtvenktos dvi per Biržus tekančios upės, taip apsaugodamos pilį bei miesto prieigas. Aplink šio ežero pakrantę buvo įrengti apšviesti pėsčiųjų bei dviračių takai su poilsiavietėmis ir aikštelėmis, skirtomis atsikvėpti. Taip pat, Širvėnos ežero pakrantėje, šalia pėsčiųjų tako, galima rasti poeto suolelį su knygų nameliu - mylintiems ir besidomintiems poezija. Vasarą žmonės mėgaujasi ežero pakrantėje įrengtomis maudyklomis, o rudenį vyksta spiningavimo varžybos „Širvėnos plėšrūnė“.


Astravo dvaras



Astravo dvaras yra vienas gražiausių romantizmo architektūros sodybų Lietuvoje. Dvaras yra įsikūręs nuostabioje vietoje - prie Širvėnos ežero. Šis dvaras buvo įkurtas 1842 metais ir priklausė grafų šeimai - Tiškevičiams. Rūmuose buvo rasta dalis Tiškevičių ir Radvilų archyvo, archeologijos, etnografijos, tapybos kolekcijų bei XV a.- XVII a. knygų.


Astravo dvaras turi savo 18 ha. parką, kuriame šlama įvairiausi medžiai, žydi gėlynai. Dvarui taip pat priklauso du malūnai, žirgynas, šunininko namelis, ūkiniai pastatai ir arkinis, panašus į romėnų akveduką, tiltas per Apaščią. Pats dvaro pastatas panašus į Itališko stiliaus vilą. Dvaro svečiams didžiulį įspūdį palikdavo prie dvaro įėjimo stovėję, iš metalo išlieti, du dideli liūtai. Jie, 1938 metais, buvo padovanoti Vytauto Didžiojo karo muziejui, o šiuo metu dvarą puošia cementinės dekoratyvinės liūtų kopijos.


Holokausto aukų kapas ir memorialas



Istoriškai liūdniausia vieta Biržų apylinkėse - Holokausto aukų kapas ir memorialas. Dar 1955 metais šioje vietoje buvo pastatytas paminklas, o 2019 metais buvo atidengtas memorialas, skirtas - Antrojo pasaulinio karo metu Biržų rajone sušaudytiems žydams atminti. Tragedijos vietoje buvo palaidoti 2400 žydų. Atidengtame memoriale įamžinta daugiau nei 500 žinomų aukų vardai, o nežinomos aukos pagerbtos Dovydo žvaigždės simboliu. Holokausto aukų kapą ir memorialą galima rasti Parovėjos seniūnijos Paežerių kaimo teritorijoje.


Biržų pilis


Viena įspūdingiausių, didingiausių, gražiausių ir lankomiausių Biržuose vietų - Biržų pilis. Biržų simboliu vadinamą pilį galima pamatyti visuose straipsniuose bei atvirukuose, kurie reprezentuoja Biržus. Šis nuostabus architektūrinis kūrinys yra pirmoji Lietuvoje bastioninė itališko tipo tvirtovė, kuri šiaurės rytų Europoje yra tokia vienintelė.

Biržų pilis buvo pradėta statyti 1586, kai Lietuva su Lenkija sudarė Dviejų Tautų Respubliką, bei buvo viena iš didžiausių ir galingiausių valstybių visoje Europoje. Statybos buvo pradėtos kunigaikščio Kristupo Radvilos Perkūno iniciatyva, o 1589 m. pabaigus statybas, pilis tapo svarbiausia LDK karine tvirtove ir Radvilų šeimos rezidencija. Dar prieš pastatant pilį, užtvenkus Apaščios ir Agluonos upes buvo dirbtinai suformuotas Širvėnos ežeras, kuris apjuosė piies gynybinius griovius vandeniu ir buvo panaudotas tvirtovės ir miesto prieigoms apsaugoti. Į pilį buvo galima patekti lenktu tiltu per rytiniame pylime esantį dviaukštį mūrinį vartų pastatą.



Prasidėjus Dviejų Tautų Respublikos karui prieš Švediją, Biržų pilis nekartą atlaikė priešų puolimą. 1625 m. švedai pilį puolė vadovaujant pačiam Švedijos karaliui Gustavui II Adolfui. Per ilgamečius Lietuvos ir Lenkijos karus su Švedija, Biržų pilis buvo apgriauta ne vieną kartą, o Šiaurės karo metu (1704 m.), švedai užėmė ir susprogdino šią didingą Biržų tvirtovę.

Sugriauta pilis 1811 m. buvo parduota grafui Mykolui Tiškevičiui, kuris saugojo pilies griuvėsius, o praėjus daug metų, 1978 m. buvo pradėti pilies atstatymo darbai, kurie buvo baigti 1986 m. Keli metai po atstatymo, pilies rūmuose buvo atidarytas Biržų krašto muziejus „Sėla“, o dabar pastate taip pat yra įsikūrusi ir viešoji Biržų biblioteka. 2013 metais, po kelerius metus trukusių archeologinių kasinėjimų, buvo atstatytas pilies arsenalas, kuriame šiuo metu yra įrengta XVII–XVIII a. karybos ekspozicija.

Biržų pilis tai viena labiausiai miesto gyventojų ir turistų lankoma vieta. Pilyje esanti ekspozicija lankytojams pasakoja apie krašto ir pilies istoriją bei kultūrą.


Nepriklausomybės aikštė


Nuo 2021 metų oficialiai Nepriklausomybės aikštės pavadinimu žinoma aikštė yra viena iš pagrindinių vietinių gyventojų ir miesto svečių susirinkimo vietų per švenčių minėjimus, iškilmes ar paradus. Nors Nepriklausomybės aikštės pavadinimas oficialiai buvo įteisintas tik 2021 m. taip aikštė buvo vadinama jau nuo 1931 metų. Iki tol, prie Švento Jono Krikštytojo bažnyčios esanti aikštė buvo vadinama - Bažnyčios aikšte, bet pastačius paminklą, Žuvusiems už Lietuvos nepriklausomybę, aikštė buvo pradėta vadinti Nepriklausomybės aikšte ne tik visuomenės, bet ir rašytiniuose šaltiniuose. Nuo pat paminklo atidengimo, aikštėje prasidėjo švenčių minėjimai, vykdavo šaulių ar skautų renginiai bei priesaikos, taip pat, pasibaigus pamaldoms, žmonės prie paminklo dėdavo gėles.


Karvės ola



Biržai visada garsėjo kaip smegduobių kraštas. Karvės ola - tai dar vienas žymus lankytinas objektas Biržų rajone. Tai pati žinomiausia ir didžiausia karstinė smegduobė esanti Šiaurės Lietuvoje. Speleologų teigimu, smegduobė gali būti apie 200 metų senumo. Ji yra beveik apskrita, jos skersmuo yra apie 11 metrų, o gylis siekia apie 12,6 metro. Karvės oloje galima pastebėti mažą ežeriuką, kurio gylis siekia net 1,5 metro. Ola vis dar vystosi. Didėja jos parametrai, ilgėja urvai ir keičiasi forma, o ežero vandens lygis yra stipriai pakilęs. Ši smegduobė yra atsiradusi Biržų regioniniame parke, Karajimiškio kaime, kuris yra įsikūręs 3 kilometrai nuo Biržų miesto.



Karvės olos pavadinimas yra kilęs iš pasakojimų apie šioje vietoje besiganiusę karvę, kuri priklausė vienam dvaro ponui ir kurią prižiūrėjo tam ponui tarnavusi moteris. Kartą, nuėjusi melžti karvės, moteris išgirdo dvare verkiantį savo vaiką ir viską palikusi nuskubėjo pas jį. Nuraminusi vaiką, moteris grįžo prie karvės, bet vietoj jos išvydo didžiulę, žemėje atsiradusią, smegduobę. Prie duobės krašto moteriškė pastebėjo nutrūkusį lenciūgėlį ir pažvelgusi į duobės apačią, iš gilaus požemio, išgirdo nelaimingos karvutės mūkimą. Nuo to laiko šią duobę žmonės pradėjo vadinti - Karvės ola.


Barsuko ola teritorijos pažintinis - geologinis takas


Vos tik pavažiavus toliau nuo Karvės olos, galima pamatyti kitą aptvertą smegduobę, prie kurios yra pastatyta lentelė su užrašu „Geologinis takas“. Būtent nuo šios vietos prasideda pažintinis - geologinis pėsčiųjų takas, kuris yra nutiestas teritorijoje esančioje prie smegduobės - Barsuko ola. Bendras tako ilgis yra apie 700 metrų. jis yra įrengtas maždaug 2,5 ha ploto teritorijoje, Karajimiškio kraštovaizdžio draustinyje, Mantagailiškio „Gojelio″ miške. Takas yra žiedo formos, jį galima apeiti vos per 30 minučių.

Keliaujant taku, lankytojai gali susipažinti ir apžvelgti net 13 skirtingų formų ir dydžių smegduobių. Kiekviena smegduobė turi savo pavadinimą, o populiariausios ir labiausiai žinomos yra „Geologų duobė“, „Lapės ola“ ir „Barsuko ola″ smegduobės.

Barsuko olos smegduobė susidarė iš dviejų smegduobių. Jos ilgis siekia apie 32 m, plotis apie 15 m, o didžiausias gylis net 3,5 m. Skirtingai nei „Karvės ola″, smegduobės pavadinimas neatsirado dėl to, kad į ją įgriuvo barsukas, pavadinimą smegduobei suteikė speleologai, tyrinėję ir aptikę joje esančius urvus. Pavadinimo idėja kilo dėl to, nes viename iš smegduobės urvų buvo rasta barsuko lankymosi ženklų.

Barsuko olos teritorijos pažintinis - geologinis takas yra saugiai suprojektuotas, todėl nereikia bijoti, kad pasivaikščiojimo metu po jumis pradės smegti nauja smegduobė. Pasivaikščiojimo taką papildo mediniai tilteliai ir laipteliai, o informaciniai stendai padeda turistams dar geriau suprasti smegduobių istoriją.


Šiauriausias Lietuvos taškas


Biržų miestas yra įsikūręs Lietuvos šiaurėje, o visai netoli nuo Biržų yra ir pats šiauriausias Lietuvos taškas. Norint pasiekti šį tašką reikia keliauti į labiausiai į šiaurę nutolusį Lietuvos kaimą pavadinimu - Aspariškiai. Nuo šio kaimo iki šiauriausio Lietuvos taško reikia eiti pėsčiomis apie 3 km. Pėsčiųjų takas veda miško keliuku, palei Nemunėlio upę, o keliukas yra pažymėtas ženklais, tam, kad kelionės tikslas būtų pasiektas be nuklydimų.

Šiauriausias Lietuvos taškas yra Nemunėlio upės viduryje, o šiauriausias Lietuvos sausumos taškas yra pažymėtas medine lentele su ant jos užrašytomis koordinatėmis (56,27', 24,53').


Kitos lankytinos vietos Biržuose


Biržuose lankytinų vietų yra apstu, bet ne visos jos taip gerai žinomos. Nedaug kas žino, kad Biržuose auga aukščiausias beržas ir aukščiausias juodalksnis visoje Lietuvoje. Beržo ilgis siekia net 34,5 metrus, o kamieno skersmuo 39 centimetrus. Juodalksnis nedaug nusileidžia beržui, jo ilgis - 34 metrai, o skersmuo yra didesnis negu jau paminėto beržo - 43 centimetrai. Medžiai esti Biržų girioje, o norint juos pamatyti reikėtų kreiptis į Spalviškių ir Latvelių girininkijas.

Dar viena nepaminėta vieta - siaurojo geležinkelio kompleksas atsiradęs Biržuose XX a. pradžioje. Tai šalies paveldo objektas, kurio vėžės plotas yra tik 750 mm. Šis, siaurojo geležinkelio, kompleksas yra vienas unikaliausių mūsų šalies paveldo objektų ir vienas ilgiausių Europoje.

Leidžiant laiką miesto centre, verta aplankyti Švento Jono Krikštytojo bažnyčią. Vietiniai ją vadina - Baltąja bažnyčia, nes visa bažnyčia yra baltos, lyg sniegas, spalvos. Bažnyčia buvo pastatyta 1861 metais, tuometinio Biržų šeimininko, grafo Jono TIškevičiaus paliepimu. Būtent šio grafo ir kelių jo šeimos narių palaikai yra saugomi bažnyčios rūsyje esančiose kriptose.


19 peržiūrų0 komentarų

Naujausi įrašai

Rodyti viską
  • Black Facebook Icon
  • Black Instagram Icon
bottom of page